2014 metai

Renginiai vyko: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvėje, Angelų kalvoje ir Trakų Užutrakio dvaro sodybos rūmuose.

Angelų skulptūras šventinę kunigai: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios monsinjoras kun. Vytautas Pranciškus Rūkas, vikaras kunigas Rimas Kalmatavičius, Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvės klebonas Aleksandras Šmailovas.

Dalyvavę meno kolektyvai: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios choras (vad. Evelina Grinevič), Trakų stačiatikių Švč. Mergelės Marijos Gimimo cerkvės ansamblis (vad. Liudmila Šmailova), Vilniaus miesto Jono Basanavičiaus progimnazijos jaunučių choras „Kregždelė“ (vad. Jelena Valiulienė), Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Spalgena“ (vad. Dalia Mockevičienė), Trakų rajono kultūros rūmų folkloro ansamblis „Radasta“ (vad. Marytė Morkūnienė ir Rasa Zakarė), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vokalinis ansamblis (vad. Justina Orlovskytė), kanklininkė Aistė Bružaitė.

* * *

Šiais metais šventėme pirmąjį Angelų kalvos jubiliejų – penkerių įkūrimo metinių sukaktį, kurį norėjosi įprasminti nuveiktų darbų apžvalga, būsimų planų įžvalgomis. Gavus simbolinį bei radus papildomą tradicinio renginio finansavimą, rugsėjo 21 d. Trakuose surengėme sakralinės muzikos dieną „Skamba giesmės Angelų kalvoje“. Renginio metu minėjome ne tik Angelų kalvos penktąsias įkūrimo metines, bet ir populiarinome pažintines bei edukacines sakralios erdvės galimybes.

Tradiciškai šventinis renginys prasidėjo Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvėje ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje laikytomis šv. mišiomis, kurių metu rinktos aukos Angelų kalvos Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlei kalvoje įkurdinti[1].

2014-aisiais dangiškai tarnystei „pakviesti“ Derliaus ir Gerumo angelų. Pastarasis (Gerumo angelas) – vienintelis angelas, kuris sukurtas žmogaus ūgio ir skirtas jį apsikabinti.

Angelų kalvos šlaite, tai angelo pašonėje aidėjo įvairių kolektyvų giesmės. Smagu buvo iš tolo matyti margaspalviais tautiniais rūbais „pražydusią“ kalvą, – tai „Radastos“ ir „Spalgenos“ kolektyvai ilgiausiai traukė toli aplink aidėjusias giesmes.

Sakralinės muzikos dienai vakarėjant pakvietėme visus praverti puošniąją Trakų Užutrakio dvaro sodybos rūmų Baltąją salę (ją svetingai ir neatlygintinai organizatoriams suteikė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija) ir sudalyvauti teminėje konferencijoje „Jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ veiklos patirtis: Angelų kalvai – penkeri metai“, kurios metu:

  • šios bendruomenės pirmininkė Dominyka Dubauskaitė apžvelgė svarbiausius prabėgusių metų Angelų kalvos kūrimo aspektus: kaip projektas „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“ virto pilietine akcija „Tūkstantmečio ženklų takas“, kaip jis suvienijo nemažai įvairių specialybių žmonių: pedagogų, architektų, medikų, policininkų, žurnalistų, verslininkų, neatlygintinai prisidėjusių prie sakralaus objekto kūrimo. Pranešimo metu pirmuosius darbus priminė Alvydo Staniunaičio sukurtas ir Gintaro Arbačiausko įgarsintas dokumentinis filmas „Tūkstantmečio ženklų takas“, prisiminėm visus 34 angelus, 25 projekte dalyvavusius medžio drožėjus ir 3 kalvius.
  • Jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ valdybos narė Lolita Piličiauskaitė Navickienė skaitė pranešimą „Angelų kalva taikomuoju aspektu: dvasingumas laisvalaikyje ir edukacijoje“.
  • UAB „Meninė drožyba“ direktorius Algimantas Sakalauskas savo pranešime „Lietuvių sakrali medžio drožyba: Angelų kalvos skulptūrų simboliai ir ženklai“ pristatė naudojamų simbolių, esančių gamtoje, mūsų apsuptyje bei tautiniame palikime sąsajas bei prasmę.
  • Trakų Turizmo informacijos centro direktorė Laima Balčytienė pristatydama pranešimą „Angelų kalva turistiniuose maršrutuose“ pažvelgė į Angelų kalvą, kaip į turistinį objektą, pateikė aktualių rekomendacijų bei nurodė maršrutus ir projektus, kuriuose buvo minima ši liaudies pamaldumo praktikos vieta. Konferencijos dalyviai buvo maloniai nustebinti, sužinoję, kad informacija apie Angelų kalvą jau gana plačiai paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
  • etnomuzikologė Dalia Mockevičienė savo pranešimą „Angelų kalva tautinių papročių bei švenčių kontekste“ pradėjo Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblio „Spalgena“ pasirodymu, kuris atliekamos sutartinės metu pynė tautinę juostą.
  • Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto filologijos doktorantė Lina Leparskienė savo pranešimu „Angelų kalva kaip kultūrinio kraštovaizdžio dalis“ labiausiai nustebino susirinkusius pastebėjusi, kad dabartinė kalva patenka į ikikrikščionišką sakralinę kraštovaizdžio zoną, kurioje pagal vietovardžius minimas Šventų liepų miškas, Šventų liepų miško ragas, ežere esanti Šventoji Gelmė, Alkos sala. Tad, pasak pranešėjos, „…šiaurinėje Galvės pakrantėje buvo spiečius skirtingų šventviečių objektų! Belieka mįslė, kaip projektas be tam tikrų paskaičiavimų ar mokslo žinių, vien tik žmogiškojo faktoriaus dėka erdvės pasirinkimo prasme pataikė į dešimtuką…“

Dvi valandos Trakų Užutrakio dvaro sodybos rūmų Baltojoje salėje netruko prabėgti. Justinos Orlovskytės vadovaujamas ansamblis ir jam akompanuojanti kanklininkė Aistė Bružaitė renginio dalyviams suteikė galimybę pasiklausyti puikių baroko ir klasicizmo epochos sakralinės muzikos kūrinių.

[1] Šiam sumanymui įgyvendinimui reikalinga suma buvo surinkta per penktųjų Angelų kalvos įkūrimo metinių šventę ir dviejų ateinančių savaitgalių sekmadienines šv. mišias Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje ir Trakų Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvėje.