Sakalauskas Algimantas

sakalauskas-algimantas

Algimantas Sakalauskas gimė 1958 m. Dailučių k., Vilkaviškio raj.

1987 m. baigė Kauno politechnikumą, įgijo techniko technologo kvalifikaciją.

Nuo 1990 m. – kūrybinis darbas ir VšĮ „Prienų drožėjai“ kūrybinės grupės formavimas. Nuo 1999 m. balandžio 28 d. įsteigtos VšĮ „Prienų drožėjai“ (pakeitus pavadinimą – Tradicinių amatų centro, VšĮ „Meninė drožyba“) vadovas.

Algimantas Sakalauskas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, skulptorius, Lietuvos Kultūros ministerijos premijos laureatas (2000 m.). Lietuvos tautodailininkų meno kūrėjų asociacijos narys (2005 m.), turintis Meno kūrėjo statusą (2005 m.).

Menininko asmeninės kūrybos biografija išspausdinta „Kas yra kas Lietuvoje 97/98“, „Kas yra kas Kauno rajone 98/99“, „Kas yra kas Lietuvoje švietimas ir studijos 2007 m.“ bei išleistose Kembridžo Tarptautinio Biografijų Centro, Anglijoje ir Amerikos Biografijų instituto leidiniuose.

Menininko kūrybinė veikla pasižymi intensyvumu ir produktyvumu: sukurta apie 800 monumentalių paminklų, didelių skulptūros darbų, kryžių, koplytstulpių, pasklidusių po Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, Daniją, Šveicariją, Prancūziją, Estiją, Japoniją ir kt. šalis.

Algimantas Sakalauskas taip pat aktyvus simpoziumų, plenerų ir kūrybinių stovyklų, konferencijų dalyvis, organizatorius bei parodų rengėjas. Minėtinų sąraše:

2009 metai:

  • Jaunųjų restauratorių kūrybinė stovykla „Darbai – giedantys paukščiai“, Prienai (vienas iš organizatorių).
  • Respublikinė medžio skulptorių kūrybinė stovykla „Vertybių užuovėja po angelo sparnais“, Prienai (darbų vadovas).
  • Projektas „Tūkstantmečio ženklų takas“, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, Būdos k., Trakų raj. (dalyvis, stogastulpių ansamblio – 16 stogastulpių su angelų skulptūromis projektų autorius).
  • Personalinė paroda (Krems, Austrija).

2010 metai:

  • Individuali valstybės stipendija už Kūrybinio projekto (programos) „Prienų ir Birštono krašto kryždirbystė ir meistrai. Sisteminis katalogas“ įgyvendinimą.
  • Respublikinė medžio skulptorių kūrybinė stovykla „Angelų kalva – Lietuva’ 2010“ (vienas iš organizatorių).
  • Tarptautinis medžio skulptorių stovyklos forumas (Nanto, Japonija). Panelinė diskusija (ang. – „Panel Discussion“) tema „Vietinio regiono bei stovyklų populiarinimas ir internacionalizacija“ bei paskaitos: „Medžio skulptorių stovyklos ir jų reikšmė“, „Stogastulpiai, koplytstulpiai ir jų poveikis žmogui“.

japonai

japonai2 (Nuotraukoje pirmas iš dešinės: Algimantas Sakalauskas. Nanto, Japonija. Iš asmeninio skulptoriaus foto archyvo)

2011 metai:

  • Parodos „Nemuno vingių kraštas“ Lietuvos centre prie Lietuvos ambasados Lenkijoje dalyvis.
  • Tarptautinė medžio drožėjų stovykla „Po angelo sparnu 2011“ , Laisvalaikio ir verslo centras „Kempingas Slėnyje“, Trakų raj. (dalyvis).
  • Projekto „Kūrybos ir bendravimo džiaugsmas 2011“ (akademinio jaunimo kūrybinės praktikos stovyklos Prienuose) praktinių užduočių vadovas.

2012 metai:

  • 2012 m. – Ketvirtasis Tarptautinis medžio skulptorių simpoziumas Paudorfe (Austrija, dalyvis).

2013 metai:

  • Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dailės kūrinių konsultavimo ir restauravimo katedros studentų restauratorių praktikos stovyklos praktinių užduočių vadovas.

2014 metai:

  • Projekto „Jaunųjų restauratorių profesinių įgūdžių tobulinimo stovykla“ praktinių užduočių vadovas;

2015 metai:

  • Individuali valstybės stipendija už Kūrybinio projekto (programos) „Autorinių darbų katalogo, skirto individualios kūrybinės veiklos 30-mečiui, parengimas leidyba“.

Algimantas Sakalauskas taip pat yra straipsnių autorius bei sudarytojas:

  • „Šiuolaikinių simpoziumų ir seminarų rengimas Lietuvoje ir Europoje“, Tautodailės metraštis Nr. 2, 1998 m.
  • „Kultūrų kryžkelė tarptautinėje medžio drožėjų stovykloje Japonijoje“, Tautodailės metraštis Nr. 4, 2000 m.
  • „Japonija – drožėjų meka iš arti“, „Meisteris“ Nr. 2, Nr. 3, 2000 m.
  • Katalogo „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ sudarytojas, 2006 m.
  • Knygos „Medžio dirbiniai sodyboje“ autorius, 2007 m.
  • Leidinio „Medinė kryždirbystė Birštono savivaldybės teritorijoje“ vienas iš sudarytojų, 2012 m.

Nuo 2009 m. Algimantas Sakalauskas – sertifikuotas A kategorijos tautinio paveldo produktų amatininkas, sertifikavęs šiuos tradicinius gaminius (objektus): kryžius, koplytstulpius, antkapinius paminklus, skulptūras, koplytėles, stogastulpius. Tais pačiais metais atestuota A. Sakalausko vykdoma neformalaus švietimo mokymo programa „Tradicinio kryžiaus drožyba“.

Menininkas yra pelnęs daugelį apdovanojimų. Tarp jų – 2009 m. įteiktas Kauno apskrities viršininko garbės ženklas už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę veiklą, puoselėjant kultūrą Kauno apskrityje ir Kauno apskrities garsinimą šalyje ir užsienyje bei 2010 m. Lietuvos Prezidentės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

Algimantas Sakalauskas apie dalyvavimą „Tūkstantmečio ženklų tako“ projekte[1]

,,Važiuodamas į Vilnių užsukau į Trakus, o ten, pasirodo, angelai pasiruošę skrydžiui. Man patiko ta šventa mintis, kad reikia Lietuvai angelų, gana tos sumaišties, reikia dieviškosios pagalbos, nes žmonės pasimetę, nežino, ko reikia, todėl be jokių svarstymų sutikau dalyvauti projekte. Siūliau, kad būtų daugelio autorių projektas, bet organizatorės norėjo, kad skulptūrų projektai būtų sukurti vieno žmogaus. Taip ir išėjo. O skulptūrų pavadinimai ar angelų vardai jau buvo iniciatorių sugalvoti, tad reikėjo tik „rūbą atrasti“, pačią formą, ženklą.

Iš pradžių buvęs sumanymas kiekvienam Lietuvos šimtmečiui įkurdinti kalvoje po vieną angelą pranoko lūkesčius ir 2009 m. „atskrido“ aštuoniolika angelų. Pradžioje bandžiau atspėti, kiek jų bus? Kad būtų iš ko pasirinkti, pripiešiau dar aštuonis ir, matyt, Aukščiausiojo valioje, jog tiek buvo jų sukurta. Dabar angelų trisdešimt šeši, bet neabejoju, kad bus daug daugiau. Prieš dešimt-penkiolika metų visiems reikėjo rūpintojėlių, paskui atėjo kita banga – išminties paieška per pelėdas, apuokus. Šiuo metu Lietuvai reikia apsaugos ar angelo nešamos geros žinios.

Ar sunku buvo sukurti tuos septyniolika angelų ir visus skirtingus? Buvo lengva. Nors reikėjo jėgų subrandinti pačią idėją, pavaikščioti, pabūti pačiam su savimi, pajausti tą tvyrančią erdvę, visą Trakų ir visos Lietuvos pulsavimą. Kai tą suvoki ir pajunti, tiesiog užsimerki ir visus angelus matai, tik spėk piešti.

Kurdamas angelų skulptūrų projektus stengiuos atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: formą, architektūrą ir ženklą. Apie tai kalbame, nes pats angelo pavadinimas yra energija. Tai žodis, išreiškiantis konkrečias gyvenimo vertybes, pvz., Meilę, Viltį, Dievišką apsaugą. Paskui seka pati architektūra, kuri mus nuo seno globojo, su kuria yra istoriškai išlikęs ryšys. O ženklas – tai rašto dalis. Juk anksčiau žmonės ženklus naudojo kaip raštą, o dabar jie liko tik simboliai. Viskas yra sava, gal tik pamiršta. Mano pareiga priminti.

Ne visi angelai gimė lengvai. Ilgiausia užtruko iš ąžuolo glėbio „išlaisvinti“ Bičiulystę. Ją reikėjo pajausti, nes ji juk dabar išblaškyta. Iš esmės žmonės supriešinti, tad ir angelo kūrimas buvo sudėtingas. Tik iš antro varianto kilo idėja atvaizduoti du angelus, jų tarpusavio ryšį. Dabar esu patenkintas tuo sukurtu skulptūriniu stogastulpiu.

Pirmuosius 17-ka angelų sukūrė sutelktas 15-kos drožėjų būrys (18-tą Šeimos angelą dovanotojų individualiu užsakymu sukūrė drožėjas Algirdas Judickas iš Alytaus raj.). Visi draugiškai, kiekvienas pagal nuojautą išsidalinome darbus. Išdėliojau eskizus prie medienos ir turėjome pasirinkti kiekvienas sau tinkamą. Kai kurie vyrai ir po kelis ratus apsuko, kol pasirinko širdžiai artimą projektą. Tą pačią dieną beveik visi angelai rado savo kūrėjus. Liko tik vienas, atitekęs Povilui Namavičiui iš Panevėžio. Povilas į stovyklą atvyko truputį vėliau, todėl jam teko Santarvė.

Pasiūliau tradicinį stogastulpio modelio variantą, nors organizatorių idėja buvo sukurti šiuolaikinio stiliaus skulptūras. Šiais, 2015-aisiais pirmas „modernus“ Našlaitėlių globos angelas jau įkurdintas. Neabejoju, kad tokių originalių ir naujų idėjų bus daugiau. Tie angelai viena ar kita forma, ar dvasiniame, ar kitame lygyje, tikrai „skraidys“. Nes jeigu pasiekė jus, pasiekė mane, pasieks ir kitus. Ir pažins juos žmonės iš bet kurio pasaulio kampelio – architektūriniai ženklai, formos „išduos“, kad jie – mūsų, lietuvių. Juose sudėta ne vieno tūkstantmečio žmonių minties energija: į kiekvieną liniją, kiekvieną ženklą. Tai mūsų protėvių tūkstančių metų triūsas, išmintis.

Angelų kalvos ateitį matau, kaip kvieslį, raginantį atvykti, pasižiūrėti, dalyvauti, mintimis pajausti. Ir angelų bus daug. Iš tikrųjų sunku šiandien tiksliai spėlioti, nesu pranašas, galiu tik pakviesti dalyvauti angelų kūrime, būti patiems Gėrio angelais, nes jeigu gėrį įsileidžiame į save, mes ir tampame tais gėrio nešėjais. Žmogus – Dievo kūrinys. Dieviška tvarka ir danguje, ir žemėje, tad jeigu žmoguje yra Dievo dalis, aplinkui bus šviesu. Juo labiau, kad čia, Lietuvoje mes viską turime, tik reikia tarpusavyje sutarti ir dirbti.”

 

[1] Parengta pagal 2009 m. rengtą Gražinos Noreikienės interviu su Algimantu Sakalausku.